Naujausios anoniminės paslaptys
Trumpos gyvenimiškos istorijos be vardų – apie meilę, šeimą, darbą, gėdą ir baimes. Skaityk iš karto, naujausios – viršuje.
Viena kart ejau i parode paslydau ant sudo teskiau i ji galva ir atsijungiau kai jau pabudau buvau visa apsikta cia real nors niekas netiki nors tik mamai sakiau
Verkiu, jei sapne padarau kažką kvailo. Tikrai kvailas įprotis...
Mano geriausias draugas mano, kad aš visada palaikau jį, bet iš tikrųjų, visada norėjau, kad jis susimautų. Esu pavargęs nuo jo nuolatinės sėkmės.
Mano tėvai galvoja, kad aš dirbu gerai apmokamą darbą IT sektoriuje, bet aš iš tikrųjų esu bedarbis. Gyvenu iš santaupų ir bijau, kad jie sužinos tiesą.
aš nuolat prašau pinigų iš savo šeimos, apsimesdamas, kad man reikia pinigų maistui. Tiesą sakant, aš juos išleidžiu lošimui.
Betvarkant namus radau savo įvaikinimo dokumentus. Tai tie kopūstai, kuriuose mane rado yra vaikų namai?
žiema šildaus nama atidarydams orkaitę. dujos atjunktos bet elektra dar veikia kol kas
Įskėliau nagą, tai suklijavau jį su momentu, nes gaila gražaus ilgo nago. Nu kaip čia dabar atrodys vienas trumpas ir 9ilgi. Tai dabar svarstau, ar visa chemija esanti momente nesukels mutacijų. #moteriškosproblemos
Pamačiusi gulintį vabalą aukštyn kojomis, visad padedu jam atsikelti. Taip darau nuo to laiko, kai mokykloje teko perskaityti Kafkos kūrinį 'Metamorfozė' :)
Vaikystėje negalėjau atsiplėšti nuo skalbimo miltelių. Mėgdavau juos uostyti
Vakar ėjau į parduotuvę, reikėjo surasti kažkokių vaistų. Klausiu pardavėjos, kur tie vaistai. Ji žiūri į mane kaip į kokį kvailą. Sako: "Ten, kur parašyta VAISTAI". Nu ir ką? Aš nematau tų rašų, aš nemoku skaityti gerai. Kodėl žmonės negali paprastai padėti? Kodėl visi mano, kad aš kvailis, jei kažko nežinau? Aš dirbu statybose 20 metų. Aš moku daug dalykų, kurių ta pardavėja nemoka. Bet ji žiūri į mane kaip į šunį.
Ką tik sužinojau, kad mano pusseserė ir aš esame nėščios nuo to pačio vaikino
Mano kaimynai galvoja, kad aš dirbu nuotoliniu būdu, bet iš tikrųjų aš tiesiog praleidžiu dienas naršydamas internete
Vaikystėje kelis metus negėriau kakavos, nes bijodavau, kad puodelio dugne gali būt nuskendęs voras. Nežinau iš kur tokia baimė atsirado, niekad jokio voro puodelyje neteko matyt.
Gyventi nuo algos iki algos labai sekina. Nuolat girdžiu išpaikintų žmonių istorijas ir galvoju, kada aš galėsiu tai patirti? Viskas taip sunku. Mano atlyginimas jau iš anksto paskirtas konkretiems dalykams, ir lieka beveik nieko. Vienintelė prabanga, kurią kartais galiu sau leisti, yra pigus apsipirkimas internete. Tai vienintelis dalykas, kuris mane džiugina, gavus atlyginimą. Aš irgi norėčiau važiuoti atostogauti, kaip kiti. Tačiau visos išlaidos apskaičiuotos iki cento..
Mano mama parašė visus mano mokyklos rašinius ir net egzamino kalbėjimą
Kiekvieni brutalūs įvykiai ar nelaimės pasaulyje man nesukelia jokių prastų jausmų, bet šnekant su kitais aš aš apsimetu, kad man rūpi.
Kaip čia viskas veikia
- Registracijos nereikia, o vardą gali palikti tuščią – tada būsi „Anonimas“.
- Kiekvieną paslaptį ir komentarą prieš paskelbiant perskaito moderatorius.
- Komentarai skirti suprasti, ne teisti – įžeidžiantys neskelbiami.
- Pirmąsias istorijas sudėjome patys, kad būtų nuo ko pradėti. Tas, kurias atsiuntė skaitytojai, žymime „Iš skaitytojų“.